nuovakarės

núovakarės sf. pl. (1) Dglš, Trgn, Švnč, nū́vakarės (ž.) (1) Jn, Ms vėlus vakaras; išvakarės: Kai išejau, buvo jau geros núovakarės Ut. Dirba lig pačiom núovakarėm Ktk. Kai pavakaruoja ilgai – tai núovakarės Vdn. Bugštu eiti pačiomis nuvakarėmis J. Núovakarės mane Rimšėj ažuspėjo (užklupo) Dkšt. Ateik anksčiau, nelauk núovakarių Sld. Bus oro permaina – gaidys núovakares nugiedojo Sdk. Agi jau núovakarės – tai trumpumas dienos! Ktk. An nuovakares kad privažiavo svečių Dgl.